Savo kelią meno (dailės) terapija pradėjo kaip psichoterapinis metodas ir atspindėjo psichoanalizės pažiūras – G. Jungas prašė savo pacientus piešti sapnus, fantazijas, svajones, nes manė, jog meno priemone išreikštas simbolis turi ryšį su vidiniu žmogaus išgyvenimu. Dailės terapinis procesas pagrįstas tuo, kad reikšmingiausios žmogaus mintys ir pergyvenimai būdami pasąmoningos kilmės, gali būti greičiau išreikšti vaizdiniais, nei žodžiais. Kita meno terapijos pakraipa atspindėjo humanistinės (geštaltinės) terapijos mokyklų pažiūras, kurioms artimesnės meno terapijos grupės. Jose labai daug dėmesio skiriama grupės narių aktyvumui, įsitraukimui į meninės išraiškos procesą, pojūčių ir jausmų, kylančių piešimo metu, aptarimui; kiek mažiau – piešinių turinio prasmės analizei. Egzistenciškai orientuota meno terapija nukreipta į gilesnį egzistencinių problemų suvokimą: meilė, mirtis, kančia, laisvė, atsakomybė, prasmė – šiuos ir kitus pagrindinius išgyvenimus, meno terapija sušvelnina savo galimybe kalbėti apie juos simboliais ir metaforomis, išreiškiant juos grafiškai ir spalvomis, sumažindama kalbėjimo nerimą ir leisdama arčiau išgyventi jų buvimą.

Kam taikoma dailės terapija? Pasaulinėje ir Lietuvos praktikoje DT taikoma pačioms įvairiausioms visuomenės grupėms: neįgaliems vaikams ir suaugusiems, specialiųjų poreikių asmenims, priklausomybių turintiems, psichikos ligoniams, kaliniams, nėščioms moterims, asmenims, kurie siekia giliau save pažinti ir kt. Skirtingoms klientų grupėms taikomi vis kiti DT metodai. Pavyzdžiui ankstyvojo amžiaus vaikams dailės užsiėmimai gali būti taikomi kaip gausios jutiminės patirties laukas, smulkiosios ir stambiosios motorikos lavinimas, verbalinės raiškos skatinimas. Vėlesniais amžiaus tarpsniais specialiai nukreipti dailės užsiėmimai leidžia vaikams išreikšti savo vidinį pasaulį, jį suvokti, stiprinti savivoką, emocijų raišką, sąvokų formavimąsi. Specialiųjų poreikių vaikai šiuose užsiėmimuose turi galimybes lavinti motorinius įgūdžius, stiprinti erdvės suvokimą, savivoką, išreikšti negatyvius ir pozityvius išgyvenimus, labiau suvokti juos, lavinti kalbinę raišką. Kūrybiniame procese galima plėsti pažintines vaiko galimybes, toks procesas gali daryti įtaką raidai, esant jos sulėtėjimui.

 

Visą straipsnį apie menu terapiją skaitykite „Lietaus Vaikų“ puslapyje